
Kilimandžaras
2022.10.19 prasideda musu kelione i auksciausia Afrikos kalna Kilimandzara. Pradzioje planuojant visa kelione viskas atrode kazkaip lengvai ir paprastai. Bet artejant keliones dienai visdelto nerimo vidinio siek tiek atsirado. Nezinau ar tas nerimas daugiau susijes su pacia kelione i kalna ar del to kad neiprastai busiu vienas be sau brangiu zmoniu – zmonos, vaiku, kitu artimuju… bet manau bendrai paemus kelione tureru buti verta geru prisiminimu, kaip su Raimiu kalbejom, bus ka papasakoti savo anukams 🙂 Kiek neiprastas ir tas reikalas kad niekad nedariau kokiu tai minciu surasymo. Tad pabandysiu kas diena parasyti truma dienos reziume kaip kelione vyko, kas buvo sunku, o kas patiko/nepatiko.
I kelione pasiemiau ir Patricijos daryta apyranke, kuri tikiu mane saugos ir bus geri prisiminimai apie namie likusia seima. Iki pasimatymo brangieji 🙂

Po beveik keturiu valandu skrydžio pagaliau jau Stambulo orouoste. Orouoste mus pasitiko pervezimo kompanijos palydovas, ir paprašes palaukti 5 minutes dingo…., netruko praeiti kokios 30 minučių kaip atvyko musu autobusiukas. Turkai nebutu turkai/ padirbinejimo meistrai jei nesugebetu padirbti ir Maybach automobilius, su tokiu teko siandien vaziuoti ir iki viešbučio:)
Vakariene Stambule. Atvirai pasakius kazkaip nevykusiai pavalgem, gal lukesciai buvo vieni, o realybe kita. Isivaizdavau suvalgyti koki kebaba tikra turkiska, o gavos LambChops kepti 🙂 Toki deserta dave taip vadinamoj turistu serykloj, kur maistas kaip ir visur kainuoja daug , o gaves saskaita nesupranti uz ka cia moki. Ka jau ka bet turkai parduoti save moka. Ateina su zinute ale gal noretumet musu rakes gerimo , suprask vaisinam, sakai jo norim, tada paklaussia gal dviguba, ant to irgi pasirasai ir tada gauni saskaita kaip uz gera 🙂

Veliau bevaikstant po vakarini miesta uzejom i vietos kavinuke desertu. Desertai isties ispudingi ir skanus. Va toki valgem desertuka su turkiska kava. Skonis super buvo , galima valgyt


Vakara uzbaigem pasivaiksciojimu po vakarini Stambula. Gan ispudingai atrodo Sofijos mecete statyta pries 600 metu



Vietos prekybininkai. Kas tiek visko nuperka sunku suprasti. Kiekvienas stengiasi savo vitrinas apsviesti kuo stipriau. Čia elektros krize tikrai negresia


2022.10.20 (treciadienis). Diena Stambule.
Stambulas, o gal ir visa Turkija butu teisingiau pasakius vienas didelis turgus. Visi kazką parduoda, kažką dėlioja, veža, prekes kilnoja. Ką jau ką jie moka daryti ir be ko nenupirksi net vandens buteliuko tai derybų procesas. Visur ir visi derasi, moka danti užkalbėti 🙂






Pagaliau skrydis baigtas… atvykom i Tanzanija. Su lyg atvykimu nuotykiai prasideda. Tik atvykus pasitiko mus prie isejimo vietinis su uzrasu “Pavlidi”, mes susidedam daiktus ir paklausiam i koki viesbuti veza, tas pasako visai kita pavadinima, bandom aiskinti kad ne, tas taip, skambinam keliones organizatoriui , Kesto telefonas issikrauna, tada ziurim kad parasyta pas ji ne “Pavlidi” , o “Pavlina”. Tada pagaliau surandam musiski. Atveza mus lusnynais iki viesbucio vietines reiksmes, viesbutis daug nezadantis (ryte reikes foto padaryti), ieinam i vidu, cia dar daugiau nieko nezada :). Uzsiregistruojam ir papraso is musu po 200 eur uz dvi naktis vieno kambario, kazkaip jau daug pasirode, bet sumokam ir einam i kambarius, ten … hmm visai nekazka (tapetai nusilupe, is kriaukles bega tik saltas vanduo, o duse …. tik karstas 🙂 ). Tada paziuriu booking.com sistemoj, o ten jis kainuoja tik 78 € . Tai teko eiti aiskintis su vietiniais, po ilgu pastangu pavyko sutaupyti pinigu ir grazino ta nedidele permoka… nu ka laikas velus, jauciames laimeje pinigu ir einam miegot 🙂



2022.10.21 (Penktadienis). Pirma diena Afrikoje
Na ka dienele prasidejo visai nieko. Pradzioje teko pasidarbuoti su dušo kranu, kol pavyko sureguliuoti vandens temperatura, ir ta dariau nei daug nei mažai, kokias 15 minučių 🙂 Kultūrinis šokas gal kiek ir buvo bet visai nieko, galima gyventi. Pusryčiai su nedideliu pasirinkimu ir visai nieko. Toliau kokios keturios valandos derybų dėl visos kelionės eigos, kainodaros ir pan. Po viso instruktažo peržiūrėjo nuosekliai ką turim kuorinėse kad žinoti ar viską turim ko reikia. Toliau pusantros valandos derybų dėl safario, atrodė tokie elementarūs dalykai buvo o viskas taip sudėtingai vyksta, pvz suderinam kainas kad pirma diena kainuos 200, antra 300, trečia 300 $ , viskas lyg aišku kiek bus total, o jie ima skaičiuoklę is skaičiuoja 🙂 omg. Tada kokios 45 minutės kalbos su viešbučio vadove….. dėl vakar vakaro įvykio, kaip jos marketingo vadovas neduoda jai kodų pakeisti kainų ir tt. Žodžiu lesė smegenis ir galiausiai paliko ramybėj nors labai jau norėjo nudrožti pinigų.

Vakarop išvažiavom i kaimeli, kur diena gyvena 2 mln, o naktį lieka tik 0,5 mln. Visur pilna šiukšlių, turgeliai ir eismas juda kaip kas sugalvoja. Užsukom į maisto prekių parduotuvę vietinės reikšmės, radom juodo Lindt šokolado batonėlių, kaina nei daug nei mažai – 9 $ :). Dabar laikas vakarienei , važiuojam į vietinių restoraną…. Žiūrėsim ką gero ten rasim pavalgyt 🙂




2022.10.22 (šeštadienis).
9:00 ryto. autobusas pilnas amunicijos ir gero nusiteikimo pajudejo link kalno. Siandien laukia musu pirmi 15 km i kalną. Nuotaika gera visu taip kad viskas bus gerai.

13:30 pajudejom i kalna. Iš tiesų nors atrodo čia Afrika, bet is tikro Kilimandzaro draustinyje viskas labai tvarkinga, jokiu siuksliu, netvarkos, prie iseinant pamaitino, pasvere viskas. Šiandien įveikem 11 km , pakilom i 3 km auksti nuo 1,8 km. Kaip pirmai dienai trasa sakyciau buvo vidutiniska, nebuvo lengva karts nuo karto. Atėjus į pirminę stotelę jausmas tikrai neblogas. Persirengę, tiksliau siltai apsirenge gavom šiltos arbatos, popkornu pirmai pradziai, po to lauke siltas maistas. Belaukiant maisto atejo patikrinti visu sveikatos bukle, deguonies kieki
2022.10.23 (sekmadienis) Baigem antra etapa. Siamdien buvo sunki diena. Kilom 1 km i virsu ir atstumas 5 km, praktiskai 1 km per val. greiciai neina. Pabaigom jautes jau gLvos toks lengvas svaigimas, bet dabar viskas ok, kai tik greiciai paeeini del deguonies trukumo pradeda svaigti . Kadangi esam 1 km auksciau tai ir saltis bus rimtesnks miego metu. Ziuresim kaip cia miegosiu siandien. Reikes jauciu migdomuju nes vakar tai labai prastai buvo. Gryze apie 3 val gavom superinius siltus pietus- salieru bulijonas, makaronai su vistiena troskinta. Nezinau ar cia kad isalke esam ar tiesiog skaniai daro, labai gerai viskas suejo. Tada valandele pietu miego ir buvom su Raimiu nueje paziureti salia esancios virsunes kur visi deda akmenis bokstais atminimui kad cia buvo. Dabar po trumpo ejimo vakarinio (treniruotes) laukiam vakarienes . Siaip savijauta gera , nusiteike karingai uzkariauti kalna 🙂







2022.10.24. (Pirmadienis) 7 ryto. papusryciaujam ir pirmyn i kalna. Viso laukia 11 km kelio. 7 km bus kylimo i kalna ir 4 zemyn . Siandien bus pasirengimas sturmui Kilimandzaro. Naktis siandien buvo saltoka, jautesi daug dregmes viduj. Miegas toks labai jau keistas, kaip visa nakti nemiegojes butum, nors ziurint matuokli kuno darbo tai kone dvi valandos gilaus miego (kaip raso su sapnais 🙂 , nors ju nepamenu kad butu buve, nebent galvojau kad kaimynas knarkia onis tikro cia sapnas buvo 🙂 ) , kitos kone dvi valandos tiesiog miego. Matomai kai taip aplink komforto mazai

Vaizdai ryte ispudingi, jie atperka nakties vargus miego. Tik saule pasirodo is karto siluma ateina. Saule is ties labai aktyvi virs kalnu. Kremai apsaugai veido butini.


Sios dienos tikslas buvo pasiekti 4,630 km aukstyje esanti Lava tower. Paskutiniai zingsniai link jo buvo tiesiog darbas su savo mintim kad reikia eiti, kojos sake stop, smegenys – varom, reikai sita taska pasiekti. Tai visa kelia is kalbejau su savim kad uzlipti. Uzlipus tradiciskai foto prie zymens visa kompanija, o po to bandziau daryti savo trumpa reportaza, sunkiai gavos , kazkoks gero silpnumo jausmas uzejo kad pasiekem si tiksla. Papietavom arba kaip jie sako Lunch ir zemyn 600 metru. Pabaigoje besileidziant uzklupo lietus, visa laime kad buvom salia stoties tai nedaug suslapom, kitiems liudnai baiges, visi slapi gryzo tai teks ryte dziovintis. Be visa ko gryzus uzejo nezmoniskas galvos skausmas, silpnumas, tai tiesiai kritau i lova pamiegot. Gulint dviprasmiskos mintys buvo : kokio velnio cia varem, salta dregna, galva skauda, kitas jausmas faini vaizdai ir jausmas iveikus tam tikra kalno dali. Visas kopimas tai daugiau turbut nusiteikimo, istvermes visapusiskos reikalas , o ne fizinis pasirengimas. Vakare pasimatavom deguoni , tai parodymai ne kazka buvo -75%, kalnuose sako tai norma kai kunas adaptuojasi. Po vakarienes nuejom miego i savo salta jurta isivyniojom siltai ir vsio, ai pagalvojau kad bus gerai susilti tai paemiau viena pora vidpadziu kurie atplesus sildo ir juos pasidejau tai labai gerai suveike 🙂 ir miegucio , kaip niekad anksti -8 vakaro, omg 🙂




2022.10.25 (antradienis)
Ryte atsikeliau kaip agurkas jokio galvos skausmo ar pan, kaip visuomet atejo musu “daktaras” , taip vadinam vedli musu ir pramatavo deguoni, tai viskas stojo i vieta – 95% kaip kalne labai geras


Nu ka siandien dienele buvo superine, ant kiek vakar buvo sunku eiti, galva plese, tai siandien buvo vienas malonumas eiro, nezinau ar tai persilauzimas buvo ar kaip bet buvo gerai eit. Nemaziau svarbu matomai buvo susitvarkymas su savim ir mintimis savo. Sios dienos tikslas buvo apie 5 km. Zodziu viskas buvo ok. Ai jo jauciu nemaziau svarbu buvo ir miegas, pagaliau suradau kaip reikia “lova” pasirusoti ir kaip susidelioti pagalve. Pasirodo galima is “kirvio pagalve” padaryti 🙂 , o ir pusle silta galima pasidaryti kai labai salta, paklausit is ko ? 🙂 ogi is vidpadziu kurie sildo. Su jais iki 8 val buvo silta miegmaisyje :). Tai va taip ie gyvenam. Gryze po sios dienos tripo pavalgem ir laisvas laikas, bet kai interneto nera, telefono resursas ribotas, laiko tiek daug atsiranda ir nezinai ka daryti. Tai sugalvojau uzsiimti meditacija … jo jo meditacija ant uolos. Super jausmas kai net giliai pasamonej zinai kad nera kur skubeti ir begti, niekas neskambins, jokiu pastu tikrinti nereikia. Tik karts nuo karto gali kazkokiam kampe rasti sioki toki rysi kad issiusti zinute. Pamatai telefonu kalbant koki sherpa/porteri ir varai prie jo siusti 🙂 . Jo vakar buvo ne kazkas su savijauta lyginant su siandien . Atejus i kampa tik i lova jegu pakako, kritau ir uzmigau… taip ir leidziam dienas. O ka jus 🙂 ?





2022.10.26 (treciadienis). Siandien teko eiti tik 4 km iki pagrindines stoties is kur vidurnakti kilsim i kalno virsune, taip sakant sturmuosim. Jegos kaip ir normoj, nusiteikimas irgi tai manau viskas bus ok. I stoti atejom pakankamai anksti 1 val dienos, tai dabar poilsis ir tik poilsis. 6 val pavalgom vakariene ir pamiegoje iki 11 nakties pirmyn i kalna, visa nakti lipsim kad pasitikti saule virsuje . Siandien ryte apacioje musu stoties kilo miskuose gaisrai tai dangus buvo kiek prastai atrodantis, mums jokios rizikos nera nes mes eisim kita puse atgal



2022.10.27. (Ketvirtadienis) Na ka atejo lemtinga diena. Kelemes is esmes treciadieni 11 nakties ir 11:30 startavom i kalna apsirenge viska ka turejom, nes kaip bebutu lauke buvo ne kaip afrikoje 🙂 Lauke temperatura -5, jutimine -15-20. Tai va apsirengem ir pajudejom invirsu su prozektoriais ant galvu. Startavom 4,6 km aukstyje, o tikslas buvo pasiekti 5,895 km. Lipant nakti kaip aplink matai tik tiek kiek tavo prozektorius apsviecia nera daug kaifo ir visas lipimas atrode visa amzinybe. Pradzia ir buvo lengva , bet kuo toliau daresi kopimas vis sunkesnis ir sunkesnis. Sirdis plake vis stipriau, truko oro, galva spaude. Taip kopem apie 6 val paskutiniai metrai buvo visa amzinybe, ejau (lipau) daugiau automatu nei samoningai. Tas pats ir su kitais buvo kurie kartu draugai lipo. Pakeliui ne viena sutikom sustojusi ar belipanti zemyn. Bet musu tikslas buvo stiprus tai varem i virsu. Uzlipus i virsu , taip vadinama Stela virsune, supratom (tai buvo girdeje bet kazkaip pamirsom) kad reikes dar kone du kilometrus eiti ir kilti per 150 metru i virsu link Kilimandzaro kalno auksciausio tasko Uhuru virskalnes. Va cia ir buvo didziausias issukis iki jos daeiti . Ejau vedamas automatikos, kojos neklause jau, smegenys sake einam reikia, galva svaigo, atrode tuoj tuoj kazkur eisiu prigulti nes jau nebera jega totaliai. Puikiai darba atliko musu porteriai (asistentai), kurie nuolat paduodavo vandens atsigerti ir pan. Sunku persakyti zodziais busena. Bet pasiekus tiksla kurio visi atvykom pasiekti, kazkaip automatu viskas prasviesejo, jegu atsirado stebuklingai ir viskas puikiai praejo. Ir cia atejo kita emoeemocija
emocija – asaros riedejo is jaudulio ir dziaugsmo, visi keturi stovejom asarotom akim ir dziaugemes pasieke tiksla. Jei dabar kas pasakytu kad cia lengvas kalnas ir viskas lengva bus netikeciau, buvo be galo sunku. Nusifotkinom ir tada lauke kelias atgal zemyn , ne ka lengvesnis. Emociskai ar kokiais negalavimais tikrai ne, bet reikejo nusileisti i apacia kone 7 km nuo 5,9 km iki 4,6 km auksti per zvyruota nuokalne, kur negali nei tempo suletinti nei sustoti. Gryzus i stovykla visi tiesiogine prasme luzom net batu nenusieme. Pamiegoje 1,5 val (tiek tiksliau leido pailseti) sokom i batus ir pirmyn i apacia. O cia jau lauke gera treniruote kojoms . Laiptus tuos gamino arba girtas arba neturintis supratimo kas tie laiptai aplamai yra . Ir tokiais laiptais zemyn varem 8 km. Aplink visur buvo tik ka pries kelias dienas isdeges pusynas. Vakare apie 6 vakaro, po praktiskai 17 val judesio pagaliau atvykom i stoti kur likom paskutiniai nakciai. Pavakarieniavom ir visi i lovas, miegojom kaip uzmusti, negirdejom nei aplink mieganciu “liutu knarkimo” nei aplinkiniu kalbu. Taip baigesi musu pati svarbiausia diena. Bendrai paemus neimanoma aprasyti viso to jausmo, busenos lipant i kalna ir stovint pries zenklo. Bendrai paemus jausmas buvo geras 🙂







